znaimus

×znaimùs, -ì (sl.) adj. (4) J, NdŽ, KŽ, Pš, Všk, Rk, Ds, Ukm, Btg, Vdk, Klvr, Gž, PnmŽ lengvai atskiriamas nuo kitų, atpažįstamas: Tas žmogus labai znaimus Pn. Mano maišas znaimus, – atrasiu Mžš.

znaimù n. KŽ, Rd, Vl, znaĩmu Jrb: Neznaimù raštas [staldengtei] – žiburys tamsus PnmR. Mušė, kad tų kaulų neznaimù pasidarė – taip sutino jin Grnk. znaĩmiai adv. KŽ, Ps, Škn, znaimiaĩ Ds: Iškvosti yra neznaĩmiai išklausinėti J. Pieno znaĩmiai daugiau Krs. Su maišais, kur turėjo 5 tuščius, užklojo nei kiek neznaimiai DS256.